Išmokinkit mane kitų neapkęsti
Paliepkite vien isteriškai juoktis
Įsakykit nukrist iš svajonių dangaus
Priverskit visai nemylėti žmogaus
Negaliu aš daugiau taip gyventi
Tirpsta jėgos lėtai, o kur dėtis?
Kaip suprasti veidmainių pasaulį
Kuriame karaliauja apgaulė?
Patarkit, kaip žiūrėt man į viską
Kai pinigų dėka pasiekia tikslą
Kur pamiršti tautos ir artimųjų ryšiai
Kai į pasaulį išveda vien kyšiai
Gal geriau visai negyventi tada
Ir stebėt, kaip išsigimsta tauta?
Nebeverta gal atsisakyt svajonių
Kuriose mačiau Tiesos rytojų?
1989. 11. 07 (prisiminus sausio 13)