****

Balsvas mėnesio diskas
Apsistojo dangaus vidury.
Man pribėrė į akis
Amžių dulkių
Neperregima sapnų migla.

O ryte:
Pamačiau kaip pravirko nuskriausta gėlė.
Kažkas ją numynė,
Ir takas nubėgo į pakriaušę.
Atves naują dieną,
Išsiilgusią tavo buvimo.

... Palūkėk, nebėk,
Vienintelė vieta, kur verta sustoti:
Čia ir dabar.