Akrostichas Žiemai ir jos mėnesiams

Ž iba žvaigždės aukštai danguje
I r mums mirkčioja savo akutėm.
E iti norisi sniego sūkuriais,
M iegančiais medžiais norisi būti,
A rba laukti mažyčio stebuklo
<<<>>>
G irgžda baltas sniegas po kojom,
R aisto gilumoj ūbauja pelėda,
U žmigęs miškas ilgesingai dūsauja,
O švininiai debesys dangumi bėga.
D ienos trumpos, lyg akimirka
I r skubėdamos vejasi viena kitą –
S aulė iš dugno jau grįžta!
<><>
S nieguoti medžiai tyliai snaudžia,
A ušra praplėšia dangų gana vėlai.
U žgesti žvaigždės visai neskuba,
S aulę jos supančiojo savo spinduliais.
I švargusi žemė sapną sapnuoja  -
S eptini nykštukai žaidžia jame...
<><>
V arveklių vargonais groja vėjas -
A todrėkis būna laikinas, trumpas,
S ušaldo šaltis lašus nuvarvėjusius, bet
A rtėja jau, artėja jau Saulutė!
R ytais medžius šerkšnas apkrinta
I r nuo vaizdo to daros šviesiau,
S naigės nenoriai po truputį tirpsta...

Žiemgalos Bitė
2018 gruodis