Nesakysiu nei savo vardo

Aš ateisiu lyg angelas
Nesakysiu nei savo vardo
Nei suprasi ką darau
Kur miškai
Kurie tave paslėptų
Kur jūros
Kad saugi būtum
Ežiai mano kelrodžiai
Pelėda kur ūkauja
Po langu
Man pasakys kur miegi
Miegas geras draugas
Bet net jame
Aš nesirodysiu
Su aušra
Medžiam tyliai
Plevenant vėjy
Pažadinsiu ispaniškos
Gitaros garsais
Ir paukščių pavasariniu
Klegesiu
Apsidairysi
Bet nieko nematysi
Tik pirmų gėlių kuokštelį
Paimsi į rankas ir pauostysi
Kad buvau
Tik apsimiegojusi pelėda
Težinos
Tik ežiai smalsuoliai
O pakirdusi
Saulei liepsi šviesti
Ryškiau
Vėjus ir audringus
Debesis šalin nuginsi
Upei paliepsi putot
Upokšniui smagiai garmėt
Džiaugsis zylės inkiluose
Varnėnai savo lizduose
Po medžiu prigulęs
Dainą tau sukursiu
Ir su padykėlėm širšėm
Parepetuosiu
Kas žino
Kad aš tik paprastas
Poetas
O kad tu jos didenybė
Vasara vardu