***

Kai į kelionę pasiimsi tik paviržį,
Nubus senukas klevas pakely.
Nustebusia širdim panirsi
Į tai, ko neturi.

Praversi širdį - ir atsilieps laukai,
Kur palikai,
Ties ošiančiu klevu,
Kur eglės plaukia
Per palaukę,
Kur šaukia atvanga.

Tavęs nėra toj pakelėj.
Giliai nusviro klevo šakos.
Sapnuojas raustantis vanduo
Saulėleidy šaltam.

Paimki ranką, kur išties
Visų apleistas draugas,
Pabaigęs žygį tą...
Nereikia laukti kito ryto.

Ir viskas pasibaigs nakty,
Ties sodo verkiančia pušim.