be pavadinimo nr.2

Juodoj nakties šviesoj
Kai cigaretė okupuoja lūpas
Begarsiai rudenio akordai kris
Iš purvinos širdies

Vėl pasimetę pirštai susiners
Ieškodami vilties ne savo
Kanjonus delnuose nuplaus
Impulsai degantys karštai

Išvargę lūpos nebyliai kalbės
Netobulus kapotus posmus
Išmėtytas bet kaip mintis
Ir liūdesį nusišypsojus

Sušąlusiais delnais nupieš
Žemėlapius ant tavo nugaros
Ir svetimą pasaulį
Naiviai ištirti trokš

Rūku papuoštas žvilgsnis tavyje
Sustings tarytum laikas tąnakt
Laužai užgims iš svetimos maldos
Ir pelenais pavirs drovumas

Kai vėjas nedrąsiai užkauks
Ir tolumoj aidės jo verksmas
Netobula praras save
Ir visa vėl bus tikra