Įprastas rytas žmonėms, skubantiems
Prie stotelių. Žingsniuoja nuo miegų vos prasimerkę.
Kad tik nevėluot ir suspėti greičiau...
Sakykit, ar pamesdavot kelyje jūs ką nors?
Radau auštantį rytą, niekieno nepastebėtą
Ir vaizdą pro langą į aukštąjį dangų,
Supakuotą svajonę, debesų kaspinu perrišta.
Apgailestavimo atodūsis,, o jeigu... o, kad taip man!.. “
O saulė ryškesnė ir vis aukštyn ir aukštyn.
Mes skęstame rutinoj dažnai, bet kantriai
Ir tik akimirkos laksto per stogą,
Kad netikėtai nukristi
Už apykakles skubantiems.