Eilėraščiai

Filmų žiūrovas


Geidaujame, kad žydėtų baseinas
ir kūnas įdegęs, ir šachmatų žaidimas
neatskleistų koks prastas berniūkščio
santykis su rožėm ir tėčiais

O tu, patsai save įsižiūrėjęs,
Gyveni kaip kailiniuotas ekonomas
Net ekonomų oloje pats priešas sau
Paseno ir paseno tabokinėj viešas

Papuošalas rainai aukštujų
(paslapčia!) makakai. Pasipuošę prasilošę
Prisimenu kaip apiplėšiau banką,
O vakare valgiau prašilusį ledą

fe, gailėkis sau, tačiau iš gelmenų
tai tik filmų kadrai, bet ne tu


Akvariumas


Duok man ranką, Sancho
čia taip niūriu apžėlę
štai jos čia. Iš pamiršto akvariumo.
Paskendusios nelygioj kovoj
su viskio tauryte ant
mažojo peleko.

Kokie apsunkę ir bejėgiai
tavo liežuvio šeriai velkasi
akvariumo plytelėm ir
groja pianinas tyliai
iš lėto skęstantis ore.

Tau tereiktų grįžt namo
iš apiplėšimo, iš juokingos dykumos,
tiesiog pašert žuvis,
palaistyt gėlę,
nubraukt dulkes
nuo skęstančio ore
klavišo -

Nebe pirmą kartą nužudytas
Playboy riteris, kalbėtojas, žaidikas
Visi jūs naktimis sapnuojat
juodus žmogučius ir dideles kates
ant patalynės, o

tereiktų grįžt namo
iš apiplėšimo, iš juokingos dykumos,
išnešt šiukšlės, pašert žuvis,
palaistyt gėlę.