Mano gatvė tuščia kaip kinas,
Kaip stotis, Kalėdų naktį,
Mano gyvenimas pilnas skersgatvių,
Krintančio sniego nuo stogų
Negalėjau suprasti senamiesčio motyvų,
Mano meilės pabaigos dainos,
Rasiu save šiąnakt,
Tolimiausiam savo knygos košmare,
Mano rankos pilnos pelenų,
Iš laužo elgetų mieste,
Užsiveria šalti langai,
Ir tie, nebuvę atidaryti niekad
Vis greičiau nusigręžia miestas,
Mane ras ryte, skambinant varpams,
Kai leisiuosi į žemę,
Kitos vienišos sielos tylės.


Jurijus




