Visoms

* * *               
Joms dovanokime gėles,
nors mažmožį - tik žiedą... vieną.
  Ir dar žodelį, - kuklų nors,
net mažmožiai sušildo sielą.

Neslėpkime Joms meilės net,
tik žvilgsniu bus tepasakyta,
    jo žodžius ji tikrai supras,
  (kol dar negirdi jų iš  kito).

Joms aušrą dovanokim jei
užklups tamsa ir dargana.
    Pasaulis keičias nuostabiai
    jei džiugina ir vėl aušra.

Save joms dovanokime, tegu -
joms būkim prieplauka, matykim
    kaip baltą jachtą prie krantų,
    vis laukiamą  sutikim.

Paskirkim moterims eiles,
dar kuriamas ir parašytas.
    Žmonoms ir nuotakoms - visoms.
    Ir tuo pačiu bus atsakyta...
 
* * *