Vakarėjant

Vakariniai šešėliai suminkština pastatų raukšles,
gadinančias vaizdą priešais ir atlaisvina daiktus
nuo daugybės nebūtinu šiuo metu detalių.
Mieste, kur viskas prasideda nuo kelių įtrūkimų,
iki pačio dangaus tapo taip pažįstama,
kad galima, net neišeinant iš namų, parodyti,
kad kontrastas tuo ryškesnis, kuo rečiau žvilgsnis
perkerta civilizacijos vystymosi pėdsakus šioj kalvotoj vietovėj.
Ir jau ne žingsniais, o mintimis apeidamas apylinkes
iš naujo stebėsi – kaip gi visą tai laikina!..
Ir tik apart upės nerandi kito riboženklio,
skiriančio į aukštutinius, žemutinius, kairius, dešinius...
Riboženklių nerandi, bet niūri diena jau skambina,
jau kviečia į vakarines mišias ir keturios sienos,
iš pradžių buvusios baltos, prasiskirdamos parodo
ateinančios nakties atvaizdą...