atsikraustę turėjom
jaukintis namus
kad būtų jaukiau
nuolat glostėm
langų išsirietusius rėmus
glostėm sienas
su meile
čiupinėjome apvalią
žalvario rankeną
vėliau
sluoksnis po sluoksnio
lupome tapetus
po zebriškai dryžuotais raštais
radome juosvai taškuotus
lyg lydekos šonas
po to vėl dryžuotus
panašius į konclagerio
kalinio marškinius
nurengę ir šiuos
dar keletą sluoksnių
su rombais įspaustos ornamentuotos
kalbos generacijos
galop ant plikos sienos
pasirodė
vaiko piešinys –
raudonos ochros spalva
apvedžiotas delniukas
keli priešistoriniai gyviai
visai kaip tie palikti
Grotte Chauvet-Pont d’Arc
nelyg speleologai
bandėme spėlioti kiek amžių
prabėgo nuo šių
mums paliktų ženklų
ką kiekvienas jų mums turėjo pranešt
kokius raštą galiausiai
paliksime mes
savo sapnų urvuose
būsdami kituose būstuose
uosdami svetimus uostus
išsikraustę
iš šio
palaikio ir
dar nepavergto
proto