Atliepimai

ruduo. keli koplytstulpiai prie tako.
kur eit toliau – žmogelis klausinėja.
koplytstulpiai tik stovi ir nesako
ar jam keliaut pavėjui ar prieš vėją.

ar sukti dešinėn ar eiti tiesiai
kairėn vingiuotas takas į eglyną.
šešėliai dideli rankas ištiesę.
kaip laumės vaiką kelią apkabina.

sulinko kẽliai bet kelionė tęsias
ir orientyras – debesis nutolęs
kai sutemos atrodo tikros sesės
ir rūkas virš laukų pakilęs – brolis.

ir melsvas liūdesys tarp horizontų
įrėmina nupiešęs naktį vėsią
jau greitai kelio pabaiga kurion tu
taip skubinies nors kur ten nuskubėsi

toli toli pačiam gale šio tako
regi tik blyškų debesų artoją
- - -
ir aidas nuo eglyno atkartoja
ką tylintys koplytstulpiai pasako