Laikmenos

ugniniu vandeniu
angies ir gebenės nuodais
tryniau tavo strėnas ir
lanku išsirietusią nugarą
visą tavo kūną tryniau

iš atminties

po kiekvieną milimetrą
po megabaitą
blankios vaizduotės hologramos

viskas esti dviprasmiška
nes ubagėlio lazdos kitas galas
tavo delne
pavirsta į skeptrą

mums buvo leista klysti todėl
pieštukai kitame gale turi trintukus

vedžiojau
tavo tobulas antakių linijas

kaip žiema
trintuku
tryniau pastatų ir miestų ribas

praeivių veidus
katiliukus žandenas
cigarų dūmų draiskanas

sandarinau tarpus tarp
dramų veiksmų ir senų lango rėmų

vyniojau į vatą žodžius

tavo nupraustą kūną
vyniojau
į baltą drobulę

pirmo ir
dar neiškritusio

sniego baltumo