Paveikslą aš nupiešiu,
Kai nebemylėsi.
Žvaigždėtą Ožiaragį,
Bėganti žvaigždėmis
Tiesiai į širdį, lyg per ledą,
Kad į skutus suplėšytų
Užsispyrimą, skausmą, liūdesį.
Svaiginančia netektimi apkabinai,
Pasaldinta jos korių aromatu.
Bet ar išsiskyrime kaltas kas?
Vilčių saulėlydis
Tamsia šviesa paspringo
Ir vis plonėja ta
Išsiskyrimo gija...
Kam ištikimo šuns
Akimis pažvelgei?..
Iki mirties man šito žvilgsnio neužmiršt!
Bet saulėlydžio paveikslą aš nupiešiu.