Toj žiema

Kap dar atsimenu tų  sanų čėsų, prieteliau,
Dziedulis Bladzus vėpūcinin instrigo,
Dzievaži, Petriščiukas su traktorum vos ištysė
Cik vienas čebatas su autkoju tep ir liko ligi pavasaro.

Ot tai tau buvo žiemos,
Net zylukės snapukus prie lasyklų prišalo,
O susiedka Mikasė nevalioj parnešč kitkos šaudų karvukei pakloc,
Tep slidu buvo.

Vis misliju ir misliju
Kap tėvas  atlaikė tų žiemų,
Kosej ir krankštė an pečiuko gulėdamas,
Gėrė šalavijus ir avietių ūglukus,

Ir tep iki pavasaro, kol saulukė pašalius sušildė,
Tėvas išai, atsisėdo an suoluko prieg pirkios ir kosulį kap ranku atėmė

Tokios tai  buvo žiemos, prieteliau,
Tai ne dartės