Kažkada man be gėdos melavo mama
Ji melavo, kad tėtis melavo
Ji kalbėjo, kad tėtis nebuvo kare
Aš žinau, mano tėtis kariavo
Jis mokino mane teisingai skaityt
Ne tik tai kas yra parašyta
Kaip apginti teisingus grūdus nuo pelių
Pasakyta dar nepadaryta
Jis mokino mane, kad žodis ”tiesa”
Reikalauja neduot durniui kelio
Mandagumas – klaida, jei mus nori apgaut
Kas galėtų pakirst kojas melui
Jis mokino mane, kad kartais teisus
Dar nereiškia, kad taip teisinga
Pripažinti klaidas gali drąsus
Apsukrus gali elgtis klaidingai
Jis kovojo už tai, kad aš būčiau stiprus
Pats galėčiau nuspręst, ką daryti
Jei žiūrėtu giliau, tai nepasiduot
Iš esmes ir yra nugalėti
Mama nepyk, mes dabar saugesni
Mes kasdien pasitinkam pavojų
Mes nebijom tamsos, bet ”tas” tamsoje
Bijo mūsų, nes mes - galvojam