Mana karta

Mana karta su pirštinėm baltom
istorijos šiukšlyne rausias,
bijodama, kad nesudužtų,
neišdiltų atmintis,
paniekinta, apspjaudyta
ir apdrėbta purvu kitų, pažangesnių.

Mana karta be,, Skype“
ir be,, Facebook“ bendrauja,
dar nepamiršo
užstalės smagių dainų,
kurios seniai
tautosakos archyvuos dūli.
Jos rankose dar retkarčiais
atgyja plūgas, dalgis,
tarp pirštų juda virbalai
ir gimsta siuviniai.
Šeima susėda prie pietų –
savų, ne,, maksiminių“.

Tiesa, jinai nemoka daug kalbų,
pasaulio grožio nepažino.
Savęs iškelt nemoka virš kitų,
todėl jauniems visuomet
darbo rinkoj lieka laisvas kelias.
Ko norite iš jos?
Tai – prarasta karta.
Tai pagaliai, įkyriai trukdantys
riedėt progreso ratams.

Ne. Mana karta – kol kas neprarasta.
Tik, gaila, po truputį ją prarandam...

Istorijos šiukšlyne ar ieškos kas jos
su pirštinėm baltom,
kad rankų savo nuo gilių žaizdų nesusiteptų?..