Svečiuose

*  *  * 
Vėl  saulės spindulėlis
Paklydęs nedrąsus
  Žvakutės plazda tyliai
  Svečiuose aš pas Jus
Išlikusius darbuose
Brangius atmintyje
  Kaip tyliai šilas ošia
  Jūs  laukėte mes čia
Apmąstymai  sugrįžta
Prasmė  O jos nėra
  Kad laikas gydo visgi
  Klaida ir netiesa
Kodėl iš milijonų
Mums brangūs tik keli
  Vertės subjektyvumą
  Netekęs supranti
Te saulės spindulėliai
Auksu paminklus puoš
  Svečiuose mes ir vėlei
  Tik Jūs kasdien namuos
––––––––––
Nevenkim apkabinti mylimų
Švelniausi žodžiai juos telydi
  Už šviesą dovanotą jų akių
  Ir tuo pačiu jiems atsakyti
   
*  *  *