Gal tai mirtis?

Guliu ant žemės, skverbiasi drėgmė
Gaivi vėsa užlieja visą kūną
Jaučiu beleidžianti šaknis giliai
Tarytumei su ja suaugdama į vieną

O juk žiūrėjau viltimi į dangų
Ir ką tik skrist svajonės būta
Norėjau kilti aš su paukščiais
Plazdent aukštai lengvais sparnais

Bet akmeniu guliu ant žemės
Bebaigianti pavirsti pievų žaluma
Jaučiu pasieksiu žydrą aukštį
Jei ne medžiu, tai nors maža gėle

Na štai, galiu jau atsiplėšti
Iš žemiškos traukos ištrūkti
Ne kūnu - siela galiu skristi
Ir daug toliau negu svajonės būta.

(2008. 08. 17)