Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Guliu ant žemės, skverbiasi drėgmė
Gaivi vėsa užlieja visą kūną
Jaučiu beleidžianti šaknis giliai
Tarytumei su ja suaugdama į vieną

O juk žiūrėjau viltimi į dangų
Ir ką tik skrist svajonės būta
Norėjau kilti aš su paukščiais
Plazdent aukštai lengvais sparnais

Bet akmeniu guliu ant žemės
Bebaigianti pavirsti pievų žaluma
Jaučiu pasieksiu žydrą aukštį
Jei ne medžiu, tai nors maža gėle

Na štai, galiu jau atsiplėšti
Iš žemiškos traukos ištrūkti
Ne kūnu - siela galiu skristi
Ir daug toliau negu svajonės būta.

(2008. 08. 17)
2018-10-28 17:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-10-29 21:36
Begalybė
Taip nieko naujo,nes rašytas 2008-tais.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-10-29 17:43
Kriso Harė
kad nors kas naujo būtų, nors viena eilutė... 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-10-29 00:38
tomkompotas diletantas ir paprastieji gružliai
pirma strofa intrigavo. bet padėvėti įvaizdžiai ir paviršiais skraidanti mintis neleido suleisti šaknų į eilėraštį. 2+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą