Melodija vienija liniją
lyg daugybė akimirkų agoniją,
lyg ramybė, apėmusi minią, į ją
atsineša rudenį, vakaras, danguje begonija,
kuri akiai girdisi, jei
tik neskubi ir tartum prausiesi ja,
praradęs priklausomybę misijai
atstovauti žinojimų procesijai.