Kai žiema bus pražydus

Kai žiema bus pražydus
Ir kraus žiedus laukuose
Jos vaikai gal apsnūdę
Žindys krūtis naktyje
O tie kurie neras dalies naktyje
Trauksis atatupsti
Ir darganos pavydo
Bus nugirdytos visos upės
Atsiras properša sniege
Nežinia kaip ir iš kur
Kurtinys užgiedos
Ir toje properšoje
Tame sniege
Žvaigždynai sapnuosis
Ir pelės sukišę nosis
Stebuklu beveik bus tikros
Vėjas stūgaus
Bet tą mažytį gležną darinėlį
Gaus pasiduoti
O medžiai ims raudoti
Ešerys įkyriai kusins
Savo pačią
Kol gaisai ugnies raudonos
Per miškus apsups upę plačią
Katinas sapnus pametęs
Išspruks ryte iš palėpės
Aš jam iš paskos nežinia
Kodėl basomis išlėksiu taku
Ir vysimės viens kitą kartu
Tai tvarte gaidys neišlaikys
Ir kad užgiedos
Vištos visos sujus
Neatlaikiusios tokios gėdos
Viena paskui kitą
Kiaušinį dėti riktuos
O katinas mane aplenkęs
Ims šokinėti vietoje
O aš sustiręs žiur
Augalėlis kalas snieguos