*121410162018

Dievas viską mato.
Galvos šiandien neskauda, nepaisant vakar išgerto viskio kiekio.
Ne, mes neieškojome mergaičių sekančiame bare, ne mes nenumirėme.
Mirti reikėjo 2015 rudenį, o dabar teks ilgai ir nuobodžiai gyventi.
Nesakau, kad iš gyvenimo ištirpo kažkoks gaivališkumas.
Tiesa yra ta, kad laikui bėgant, keičiantis gyvenimui, aplinkybėms, mes paliekame ant kalno, ar už nugaros senuosius save.

Šiandien geriu jau nebepirmą kavos - lyg ir pažįstama, tačiau,
Kažkas viduje šį ryt buvo kitaip.
Buvęs metas, kai mes ėjome užvertę galvas į dangų, kol grojo dramatiška muzika ir paukščiai tūpė ant troleibusų laidų, danguje debesys maišėsi, o baisu, kad mums netrenks mašinos, kol žingsnius lydi raudonos šviesos - nebuvo..
Menu tą gyvenimą aliejuje ir dūmuose.
Šį ryt dairausi terpentino kvapo, tačiau dūmų visai nepasiilgau.
Taip, tai buvo etapas gyvenime, kurį gerbiu, tačiau visai nepasigendu..
Kiekvienas iš mūsų turi judėti į priekį.
Taip ir aš tikiuosi, jog ateityje pagaliau pavyks susiimti ir pasiekti savo tikslų.
Tai reiškia - užbaigti darbą lig galo. Tai reiškia parodyti kas iš tiesų esame mes, ir kiek it jaučiai galime patempti.
Tikiuosi daugiau nebedaužysiu šluotkočiais drobių.
Tikiuosi, jog nebereiks rėkti, nes ir taip gėda, kad žmonės per daug žino apie mano bedugnę. Kad ir ką pamatysite - garantuoju - gyvenimas nepasikeis. Gyvenimas toliau bus toks neapibrėžtas ir žiaurus koks buvo.
Kaip sakė Brian O'D... ... .. - Realybė nedėvi kaklaraiščių ir nesilaiko manierų. Taip, būtent čia esti krislelis tiesos apie mūsų situaciją.
Galbūt tai vis dar jaunatviškas maksimalizmas, tačiau, po šio trumpo panėrimo po banga jaučiu - laukia tokių iššūkių, kurių nenumatyčiau, net ir stovėdamas ant aukščiausio kalno.
Reiks rasti taiką savyje ir pasaulyje.

Jūs to nežinote, tačiau, tiek kurie buvo vakar ten - ačiū Jums.