Trupiniai

Laive dainuoti, pripildyti garsu bures
Dviem balsais daug lengviau.
Bus platesnis akiratis, nesusiaurės,
Jei tai visą dalintis pusiau.
Kad pasauly ateina senatvė – tiesa,
Kartu ją pasitikt įdomiau.
Ir nesvarbu kokia jos būtų grimasa,
Tiktai reik įžiūrėt įdėmiau.
Jei tiesa, kad pasiekti gali horizontą,
Tada, burės, nuneškit į tolį mane...
Pragyventas gyvenimas kaip nevykęs ekspromtas
Tarsi pjaustė mane geležte dviašmene...
***  ***  ***

Nepadalinta senatvės baimė
Lyg mažas aštrus peiliukas!
Buvo, yra ar bus dar tos laimės,
Tos, kaip mažas pilkas peliukas.
Ašaros mano ant tavo lūpų
Kaip neišsakyta kaltė.
Kas buvo, yra ir kas dar galėtų būti –
Sėlina tyliai, kaip medžioklėj katė,
Ašaros mano ant tavo liežuvio
Paaiškinimo dar nesulaukia.
O jo nėra... jis kažkur jau pražuvo,
Tik liūdesys širdyje smarkiai kaukia...
***  ***  ***

Skaičiuojate... aš ne prieš tai.
Sukako daugiau...
Kuo daugiau žvakių ant torto,
Tuo jos dega ryškiau
Ir apšviečia geriau
Einamą kelią man
Ir po kojom gali
Greičiau kliūtį pajust.
O kuo žvakių daugiau,
Tuo sunkiau jas užpust!..