Laužas ant kalno

Man dukros be tėčių
Šiąnakt šnabždėjo
Laumių vardus
Ir saulės ašaras

Dangaus skliautus
Išpuoštus kadagiais,
Smėlėtus krantus
Jūratės rūmų

Man pasakojo
Kodėl vis dar sapnuoju
Mirtį,
Ir tikiu į tai
Lyg tikrą

Man jos skyrė
Piliakalnį

Jeigu
Iš tikrųjų

Norėčiau grįžti