2018.10.09. (22:55)

ant suskilusio į šukes naktinio dangaus panoraminio veidrodžio
ganosi koketiškai akį  merkiančios uodeguotos kometos
perdegusios šviesos muzikos ritmais
užkuriančiomis prarastosios kartos butaforiją
niekam nežinomose anapusinėse galaktikose
tarp begalės įvairių išbandytų dvasinių praktikų
senkant ribotiems žmogiškiems ištekliams
nepaisant rūščių kažkieno sugalvotų taisyklių didaktikos
ritasi kūliais pakalnėn robotais virtę rūstūs praeiviai
tarytum mistiniai Sizifo akmenys strimgalviais į viliojančią prarają

bespalvės moterys megapolio tarpuvartėse
pardavinėjančios savo pavargusius kūnus seniems veteranams
arijas traukdamos falcetais ir mecosopranais
per išbarstytus pastovių krematoriumo klientų pelenus
palikdamos kruvinus pėdsakus žengia ešafotu tiesiai į susinaikinimą

randuoti spalio savaitgaliai lipa ant nuospaudų šiaurės vėjui
pro purvino stiklo blausų atspindį
matos Šv. Elijo kalnų viršūnės didingos
blaškos tenai vieniši piligrimai ieškodami eskalatoriaus į amžinybę
nenumatytas būsimo kruvino sniego faktorius
GPS’as veda zigzagais į uždraustą rojaus sektorių
sutraiškytų medūzų išaustuose gobelenuose
atsispindi sielos virpesio natos
ant juodo švediško marmuro kryžiaus
išdegintas lazeriu vardas Sokrato

DK
2018. 10. 09
22: 55
N. Vilnia