palik save man amžinai kaip Dangų
kurį kiekvieną dieną lanko paukščiai
palik save kaip paskutinę rasą
kurioj turtingi išmintingi vargšai
ir kvailiai sau randa vietą
palik save kaip nuojautą
kaip duonos kvapą
palik tikrumą ir žinojimą
kad nuo dabar jau niekada
manęs Tu nepaliksi