Meilė be atsako

Baltu sidabru verkia man širdis...
Jaučiu vėl - vienuma beldžias į  duris...
Jaučiu -  kaip skausmas kuną valdo!
Matau - kaip siela oro gūsius paskutinius gaudo...!

Jaučiu -  vėl ledą savo kūne,
O liepsnojanti meile...
Vertink mano netobulumą!

Deja, bet...
Mylimas, mylinčiojo nesupranta,
Kai šis jo blogyje  vis grožio dar atranda...
Be rankų ir be kojų - pasiryžęs  plaukt į kitą krantą...

Baltu sidabru verkia man širdis...
Aš dar tikiu -
Ateis diena kai mylinčiuosius kažkas pamils!
Jų širdys trapios, sidabrinės,
Kai juos pamils - kris ašaros auksinės...!