Lengva, lengva, lengva,
Skrieju traukiniu paukščio sparnais.
Nukamuoti, nuplukę ir sutrypti bėgiai
Dabar supasi mano vaizduotės daigais.
Gilus įkvėpis,
Išbadėjusios nuotykių akys,
Gilus atodūsis.
Mano veidą palietusi juoko gaiva
Išjudino suakmenėjusius skruostus.
Neriu it patrakus į kaimo laukus,
Voliojuosi žolėj ir įkvėpiu saulės,
Lipu tvoromis ir taškausi baloj,
Burnoje tirpsta smilgose žaidusios uogos.
Ir suspaudžiu kaulėtuose pirštuose pienę,
Ir užmiegu gėlėtame minkštame šiene.
Zuja sotūs vagonai sukibę gyvybe
Ir pagaliau širdį mano užlieja ramybė.