Rašyk
Eilės (72037)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







iš nakties į rasos atsigėrusį rytą
lėtai plaukia dienų ryškios burės,
tamsos rūbą praplėšdamos ritas,
nes kitos išeities jos neturi.

amžinybė artės laiko ratuos,
tyliai versis rudens mano durys –
pro vartus baimės rūbą numetus,
aš įžengsiu kaip Dievas sukūrė.

savo nuodėmes glėbin suėmus –
šeimininko jos kito neturi –
išdidumo karūną praradę, 
kartu staugsim į šaltą mėnulį.
         
per vėlai būties prasmę atradus,
neleis dangūs pradėti nuo nulio...
Pagaliau visa siela supratus –
reiks prašyti malonės Dievulio.
2018-10-07 19:18
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-12 16:35
__________________
praradę,( )
mėnulį.
( )
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-10-08 01:35
tomkompotas diletantas ir paprastieji gružliai
paskutinės strofos nereikia. 3-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-10-07 22:24
Žillis_
Už dvasingumą +3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą