aitvarai

vakaro aksomas varva pirštų galiukais
krinta lašais ilgesiu dūžtančiais
virpa nakties tyla
ant drėgnų blakstienų
sidabro takas

sutema liejasi šalčiu
po degančia oda
karštu krauju alma vienatvė
metalu stingstanti

jaučiu tuštumą visais nervų kanalais
tavęs nėra net kai esi šalia

liečiu prisiminimus ilgesio pirštais 
springdama apmaudu

giliai paslėpsiu nuoskaudą
skraidinsiu iliuzijų aitvarus

jie niekada nedūžta