Jei kvailio motina - viltis
Tai neviltis bus išminties šaltinis.
Ir kur teisybė, kas man pasakys
Jei neviltis užgožia nuolat viltį?
Nes tik kvailiai daug - viliasi
Prarasdami budrumą - tikisi
O nepasiekus, to ko siekė
Jie puola neviltin paslėpti.
Tą vaikišką naivumą duoti
Tikėtis, kad atgausi du kart
Labiau mylėt kitus, nei pats save
Melstis už kitus, kai keikia jie tave.
Žiauru, bet toks gyvenimas
Kiekvienas už save kovoja
Protingai - neturėdamas vilčių
Pasiekęs tikslą - apsimeta kvailiu.
O sako - „neprarask vilties! „
Tarytum lieptų būt kvailiu,
Nes bijo, kad prarasi viltį
Ir tapsi daug protingesniu.