Ar tu tiki

- Ar tu tiki į Dievą?
- Aš jo nemačiau...
Kaip galima tikėti tuo, ko nematai?
Atleisk, gal aš ir įžeidžiau tave,
Tu atsakymo nelaukei tokio...
Tikiu į pinigus, tikrai aš tai mačiau.
Planais, prognozėmis, karjera aš tikiu,
Į namą, kurį pats ir pastačiau.

- Taip, tavo atsakymas gan paprastas.
Ar laimę tu matei? Ne, nematei...
Bet matė jį tavoji siela.
Gal, sakyk, aš įžeidžiau tave?
Jei taip, tai lygiosios dabar jau, vienas – vienas.
Į meilę ar tiki, draugystę, į nuoširdumą?
Juk visa tai lygmenyje sielos,
Akimis viską pamatyti neskubėk.

Ar pameni, skubėjai tu susitikiman?
Bet kamščiai... ir negalėjai tu išskrist.
Tas lektuvas sprogo vos pakilęs...
Tu gėrei ir verkiai gal dvi paras.
O tada, kai tavo žmona gimdė
Ir daktaras pasakė: „Šansų nėr... “
Gyvenimas kaip slaidai sušmėžavo
Ir, rodos, amžinai šviesa užgęso.
Bet kažkas sušuko: „ O, Dieve!
Stebuklas! “ Ir verksmas kūdikėlio pasigirdo.
Tu sukuždėjai: „ Dabar į Dievą aš tikėsiu”.
Ir tavo siela nuoširdžiai šypsojos...

Yra juk tai, ko akys pamatyti nepajėgios,
Bet širdis pamato ryškiau ir tikriau,
Ir kai ji myli be falšo ir apgaulės,
Bet dar vis apeliuoja į patirtus skausmus,
Į tai, kad patyrimas dar per menkas,
Įjungia egoizmą, savo didįjį „ Aš”...
Bet tu matei  Dievą kiekvieną dieną tiek,
Kiek leido tau tavoji siela.

Kiekvienam iš mūsų savo kelias.
O tikėjimas ir meilė svarbiau už viską.
Neklausiau aš tavęs, ar matei tu Dievą,
Aš klausiau, ar tiki į jį...