Iš namo balkono kyla raketos.
Kyla balionai, dronai, vėliavos ir paukščiai.
Iš mano balkono šviesos spindulys
Skrodžia tūkus debesis, troposferą, mesosferą, exosferą
Tiesiai į vidurnaktį, kiaurai paukščių taką,
Ten kur prasidėjo, ten kur pasibaigs Visata.
Prasilenkia su Dievu, Dante ar Angelais.
Aplenkia dead-line'us,
Nurungia būtį.
Teka reliatyvaus laiko takais.
Iš mano lūpų lekia žinia.
Apie pasidavimą,
Apie išsilaisvinimą,
Apie triumfą.
Lekia ten,
Kur diena ir naktis,
Nepažinusi saulės,
Kalbina mėnulį,
Vieną ar kitą,
It tolimoj planetoj,
Paliktą
Rožę.
Mano balkone.
Jaunuoliui užsirūkius,
Skiriasi Dangus,
O Žemei likęs vaikas,
Trenkiamas žaibu.
Tai lūpos, jo,
Kur spinduliu pavirtus,
Skelbia žinią.
Iš praeities, gal net pačios pradžios,
Apie triumfą,
Laisvę, ir
Pasidavimą.
Palieka kūną,
Siela,
Chalstono žingsniu,
Ištirpsta
Atgalios.