Juodam danguj sužibo žvaigždės,
Taip ryškiai ryškiai kaip sapne,
Žvelgiau į tolį begalinį,
Ir tik alsavimą girdėjau tylų,
Beribės skęstančios erdvės.
O kojos smigo vis gilyn į baltą sniegą,
Ir lyg pati naktis mane pagrobt norėtų,
Ir negrąžinti niekad atgalios...
Bet tąkart aš jaučiaus rami,
Lyg nieko blogo man nebūt nutikę,
Lyg saugoma gvardijos pilnos
Meilės... pilnaties... vienatvės...