... (2)

Na, ir  kaip netikėti
Į ištarto žodžio tiesas?
Kvėpuoja kaip atlaidai.

Ir vėl matau, ir vėl, ir vėl,
Kaip Petras Cidzikas
Per Maskvą eina.
Pritilo Putinas,
Pritilo cerkvės...
Nemato jie žmogaus.
O man atrodo,
Kad atgal, atgręžęs kojas,
Per nykumą sugrįžta Jėzus Kristus.

O kalnai kalneliai,
Ir netgi tie, kurie ant jų,!
Aš iš tiesų, kaip kad anksčiau,
Taip ir dabar,
Sapnuoju komunistą…
Parėmęs Jėzaus Kristaus kryžių,
Einu į tiesą žodyje,
Į viltį ateities.

Kažin, kiek amžių mirti dar reikės,
Kol vienąkart, teisybė pasikėlus,
Ne žvakėmis;
Bent jau kaip Paukščių Takas švies...
Tegu neryškiai, bet... vis tiek.

Na, o toliau?

TOLIAU SVAJONĖMIS GYVENTI NEIŠMOKAU,.
NEBENT TIK PO MIRTIES..
Užtat geriau, aiškiau matau,
Kaip Petras Cidzikas su Kristumi
Per Maskvą eina.