Ruduo – laikas svajoti ir žiūrėti
Ilgomis naktimis sapnus spalvotus.
Rytais šaltuką užgerti karšta arbata,
Nejausti netikro jaudulio ir kaltės
Ir to, kad lietus visai nenuliūdina.
Ruduo – skiečių metas,
Kurie jau seniai užsibuvo kampuose,
Ar kažkur ant spintų apdulkėjo.
Nauji lietpalčiai ir languoti guminiai batukai,
Išbandymams kiekiui balų ir jų gyliams
Ir nedūsauti ir ilgėtis
Praėjusios vasaros.
Ruduo – laikas eilėraščiams,
Įmantriais žaidžiant žodžiais
Apie lapų kritimą ir kaprizus gamtos.
Ruduo – laikas galvoti, pajausti,
Suprasti „čia” ir „ dabar”
Ir mylėti, nepaisant išdaigų rudens.