įmetėjusiai žemei
žvitri saulė- opijus
pašalaitis likimas-
išsprūdęs akmuo
klišam akligatviui
nuraukšlintai meilei
senaties terminas
ne motais tikiuos
tarp “ilgiuosi, mažute”
arba “gal nori kavos? ”
pražydęs pavasariu
nerimas kaliniu bus
sirenos pabėgėlių
karpytom uodegom
tarškių kregždučių
jų šūdeliai irgi žieduos