11 sonetas

Iš rimto meno laukiam atgaivos,
Kad publikos jis sužavėtų skonį.
Jei scenoje tikra aistra liepsnos,
Žiūrovai negailės artistam rožių.

O jūs, susižavėję savimi,
Pamirštat apie supantį mus grožį.
Seniai jau pramintais takais eini
Ir atspindy matai tik seną ožį.

Mes žinom – teatro vaisius nesaldus.
Tik pats drąsiausias pajaučia jo skonį.
Ir trokštam pavaišinti juo visus,
Kurie tikrus jausmus patirti nori.

Mus autorius apdovanojo tam,
Kad meilę teatrui skirtumėm kitam.