Nakties užuovėja

Pažiūrėk, kaip žiba žvaigždės,
Kaip žavi ši naktis juoda,
Paklausyk ir gal išgirsi,
Kur slepiasi dienos rauda.

Ir žmogus toks vienas vienas
Kaip miesto kryžkelėj akmuo,
Kai svetimas kiekvienas kiemas
Ir šypsos tiktai tekantis mėnuo.

Ir koks ilgas tas nueitas kelias,
Ir kiek daug užgesusių šviesų.
Kad ir kiek daug Tu būtum matęs,
Vis tiek nepameni veidų visų.

Prisėdi pailsėt prie kylančio rytojaus,
Iš toli pažvelgti į save,
Tačiau pakilsi saulei vėl pamojus,
Vėl rytas žvelgia į Tave..