* 134909092018

Ketvirta diena,
Kaip bandau čia jums ką papasakoti,
Bet kaip poezija nepalanko,
Taip nihilizmas akmuo po akmens tiesia mano ateitį.

Gal pavyks atsimesti nuo viso šio siaubo,
Kuris valdo manąsias dienas, gal pavyks nesiskųsti, bent jau tuo, kad nuolat pradėjau gyvenimu skųstis.

Gal išspausiu žodį tiesos.

***

Mano kaimynas, kitoje gatvės pusėje nuskynė kanapę,
Žvelgiau kaip tos trys pražydo, o štai it pagal vadovėlį,
Rugsėjo vėjas ir trumpėjančios dienos, ištarė merginoms gana.
Liko viena dar žaliuoti, kitos bijau jau kur ten vonioje džiūva.

Prašau nesuklyskite, aš ne jo draugas, aš tik kaimynas,
Kaip ir turėtų nuoširdusis, stebėti, skųsti, kitaip gadinti gyvenimą.
Kitaip sakant - good people.

Metams bėgant plečiasi mano realybės suvokimo ribos.
Man realybė, šita fizinė ir šita, virtuali, vienas ir tas pats.
Ir seniai reikėjo baigt maivytis ir suprasti šio skirtumo nebuvimą.
Man realybės šios, ir ta dvasinė, kurią išgyvenam savuose viduose
Irgi ta pat. Kaip ir seniai reikėjo nustot teisinti viską protu ar logika.

Man tas menas. Tas menas man viso to, ką čia kalbėjau pagrindas.
Tiesos arklas, valios tikrovei tempiamas, skinasi kelią per iliuzijų amžių.
Vakar mačiau du filmus. Vienas apie distopiją - „Brazilija“ 1985 kitą - „Green Screen Gringo“ 2016 - abu apie tiesą, tokią saldžią, kad po poros šaukštų gana.
Žavu, kaip sulipo į vieną abu šedevrai. Kartu ir tas bėgimas mieste, kur pertvarko eismą. Kur brėžia ribas, kur tau eit.
Viskas sugalvota, o sugalvota, pagal Dievo planą.

ir vis dar vienas tekstas praktiškai apie nieką.
Tik žmogaus, kur iš belangės gamtos grįžęs į miestą, dantį griežia, jog kvaili mes. Kad kvaili mes. Kad kvaili...

Aš vasaros pradžioje mečiau tapyti, o dabar mėnesio bėgyje reiks atidaryti dvi parodas, ar ne ironija? Iš kur tų paveikslų, iš kur tų idėjų, konceptų, ar šiaip kūrinių, kai tampi biurokratu, o ta šventoji kūryba,
Ta už horizonto Kleopo su svečiu išvežta.

Tad dabar purtaus. Rėkiu, pilu dažą ant kūno, lendu lig ausų, prisijaukinti bandau. O tas tik juokias iš kvailio.

Žuvie tu žuvie.
Per ilgai buvai pasaulyje žmonių,
Nebepažįsti pasaulio savo. Pasaulio dažų, pasaulio spalvų,
Potepio ir dėmės.
Pasaulio meilės beprasmės,
Pasaulio atsiskyrimo, pasaulio netekties,
Pasaulio nežmogiškumo
Pasaulio, tu mielas nepažįsti.
Nes žuvis tu.
Tu žuvis, per ilgai iš vandens ištraukta.

134909092018