Miciaus pietūs

Tyko pelę senas Micius
Dieną jau ketvirtą,
Ir svajoja kaip suvalgys
Ją net neišvirtą.

Bet per kiemą ėjo žąsys,                       
Prinešė daug purvo.                 
Stebi jas gudri pelytė –                 
Nebelįs iš urvo.

Kam jai pėdutes sušlapti,
Kam paskui jas plauti?
O ir Miciui atsibodo
Tos pelytės laukti.                               

Prie būdos prisėlint bando. –
Žlibas Sargis snaudžia.                     
Tik jo bliūdą tuščią randa...         
Kaulus – jau apgraužęs!

Ką dabar reikės daryti? –
Tupi. Gailiai kniaukia.
Gal pienelio gaus šlakelį? –
Šeimininkės laukia.