Rašyk
Eilės (73092)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2496)
Slam (49)
English (1102)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 1 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Dievaži, - man labai patinka bezdėti.
Kiek save atsimenu, tiek ir bezdu. Ir nuolat girdžiu:
- Nebezdėk prie stalo!
- Nebezdėk parduotuvėje!
- Nebezdėk bažnyčioje!
- Nebezdėk prie žmonių!
Nebezdėk ir nebezdėk...
Tai ką daryti?

Pamenu, dar darželyje Toliko klausiau, ar jam leidžia mama bezdėti? Tai jis man pasakė maždaug tą patį, ką aš jums pasakojau ir dar jis prisipažino, kad jam labiausiai patinka bezdėti palindus po kaldra.
Aha... Man irgi...   

Darželyje mes su Tokiku gulėjome šalia, tai per pietų miegą dviese palindome po viena antklodę ir pabezdėjome. Atsimenu, kad nelabai man tada patiko.
O Tolikui, atrodo, irgi.
Savi bezdalai kvepėjo skaniau... Jo... 

Bet aistra bezdėti dėl to neišblėso ir aš niekaip negalėjau suprasti, kodėl bezdėti yra negražu, nors visi aplinkui bezda.

Netgi mano sesė Mėta, kuri jau niekada gyvenime nebezda, ir ta bezda. Aš ne vieną kartą per elektros rozetę esu girdėjęs svajingą jos piyyiiyyiip.

Teisybę pasakius, tai jos vardas visai ne Mėta, o Rūta. Čia AŠ ją ta Mėta ir pavadinau, nuo vaikystės erzindamas: Rūta Mėta pabezdėta. Būdavo, ateinu į jos kambarį, atseit su reikalu. Prieš tai, žinoma, jau pasikaupęs bezdalo. Staigiai numetu riebią šaibą ir - į kojas. O ji visa gerkle spiegia:
- Apsišikęs debilas! - ir šveičia į mane pirmą pasitaikiusį sunkesnį daiktą.

Po to tėvas dėl šventos ramybės, į jos kambarį įstatė spyną, tai aš, vaikis būdamas sugalvojau pribezdėti jai pro rozetę. O kad didesnis pralaidumas būtų, nusukau rozetės dangtelį.
Oi!.. Tada viskas baigėsi labai nesėkmingai...
Jeigu dabar mane kas nors kankintų ir lieptų pasirinkti iš dviejų galimybių: arba šikną nupurto elektra, arba šuo į ją įsisega, - tai pasirinkčiau pastarąją.
Tikrai... Jeigu netikite, galite patys pamėginti.

Mokykloje mes su Toliku tapome tikri bezdėjimo ekspertai. Pradžioje išmokome reguliuoti bezdėsio garsą.
Jeigu nori pabezdėti, kad niekas negirdėtų, tai svorį sukoncentruoji ant dešinės kojos ir tuo pačiu įtrauki dešinį žandą, o kitą koją su jos žanduku atpalaiduoji. Tada iš plaučių ir pilvo ertmės sudarai subtilų spaudimą užpakalio kryptimi, lėtai išleidi tylų bezdesį ir staigiai pasišalini iš teritorijos.
Tylūs labiausiai smirda.
Bet jūs tikriausiai žinote tai ir be manęs.

Vėliau mes su Toliku pradėjome muzikuoti. Jis įstojo į smuiko klasę, o aš tai į skudučių, nes kitur neliko vietos. O namuose abu aistringai barškinome gitaras ir daužėme būgnus. Ir vos pramokę groti abu sutartinai ėmėme ieškoti būdų, kaip čia mūsų muzikavimą praturtinus bezdesiu?

Mes išsiaiškinome kad mūsų užpakaliai natūraliai išbezdėti tegali tris keturias natas per abu. Didelio pasirodymo nesurengsi, bet muzikinį inkliuzą netikėtumo efektui pastiprinti - galima.

Tai pirmą kartą savo idėjas išbandėme laikydami pusmečio įskaitas. Abu grojome „Plaukė žąselė“ tik skirtingoms mokytojoms.
Aš inkliuzą įdėjau du kartus ant lia. Mokytoja abu kartus sureagavo, o man pabaigus groti, paklausė:
- Ar tu netyčia pirstelėjai du kartus, ar čia buvo toks sumanymas?
- Repetavau biškį...
- Originalu... Skudučiams netgi labai tinka... Bet platesnei auditorijai nesiūlyčiau šito numerio rodyti - gali nesuprasti... Nors... kiekvienas menininkas eina savo keliu... - filosofiškai užbaigė mokytoja ir pasirašė įskaitą.

Tolikui sekėsi dar geriau. Jo mokytoja net nesuuodė, kad tris fa diezus jis išleido iš užpakalio.
Muzikalus tas Tolikas... Labai...

Mes bezdėjimą išbandėme ir sporte.
Visi žinome, kad bezdalas yra dujos. Na, galbūt ne visi - dalis vis dar galvoja, kad tai yra gėda.
Bet esmė ta, kad tos gėdosdujos dega.

Tada mes vasaros darbo ir poilsio stovykloje surengėme bezdėjimo čempionatą: rungėmės, kuris išbezdės ilgesnį liepsnos liežuvį.
Atsiguli ant nugaros ir užverti kojas, bet ne per daug, nes užspausi skylę. Tada iš visų jėgų paleidi šaibą, o tavo asistentė (-as) tau prie šiknos žybteli ugnį. Staiga iš jos iššoka šviesiai mėlynas ugnies liežuvis ir lėtai ištirpsta ore lyg bengališkos ugnelės.
Nebandėte? Labai įspūdinga...

Čempionatas vyko nakties metu mūsų kambaryje. Dalyvavo 7 bachūrai ir trys panos. Dalyvių uniforma - maudymosi apranga. Viskas vyko prietemoje, kad geriau matytųsi liepsnos liežuvio ilgis, kurį nustatinėjo Vyriausias teisėjas liniuotės pagalba. Aš tada nubezdėjau apie metrą trisdešimt, o Tolikas pasiekė rekordą - vienas metras devyniasdešimt centimetrų.

Bet rekordas laikėsi tik tol, kol į ringą neišėjo Staras.
Čia mūsų klasės naujokas, prieš mėnesį atklydęs iš Kazachstano. Jo mama buvo lietuvė, o tėvas iš anų kraštų, tai Staras prieš mus paauglius atrodė, kaip subrendęs vyras, nors pats buvo vyresnis tik metais. Mums dar tik ūsiukai kalėsi, o jis jau buvo apžėlęs iki ausų.
Dėl to mes jį ir vadinome Staru. Atseit, senas.

Starui asistavau aš.
Kai jis atsigulė ant specialaus bezdėjimo ringo, aš dar spėjau atkreipti dėmesį į jo stipriai plaukais iki šiknos apžėlusias kojas, bet Staras sušuko:
- Ugnis! - ir aš automatiškai žiebiau degtuką.
Kambarį tarsi žaibas nutvieskė Staro išleistas bezdalas - ilgas ir beveik iki lango...
Staiga užsiliepsnojo du stulpai - tai buvo į viršų iškeltos Staro kojos.
Plaukai!
Aš stvėriau antklodę ir šokau ant Staro.
Užgesinau! Tikrai jaučiu, kad Staras užgesintas, bet kambaryje kažkas dar dega.
Užuolaidos!
Oho, pagalvojau, jis nubezdėjo kokius tris metrus!
Bet mano susižavėjimą nutraukė kambaryje kilęs chaosas...

Viskas baigėsi nelabai sėkmingai: Starą medikai išvežė į ligoninę, o kol atvažiavo gaisrininkai tai beveik sudegė tas stovyklos pastato fligelis, kuriame buvo mūsų kambarys.
Mokykloje pasklido gandas, kad, atseit aš ir Tolikas su bezdalais sudeginom darbo ir poilsio stovyklą.
Ot ir nieko panašaus! Sudegino Staras. Ir sudegė tik 1/4 pastato, o kitais metais stovykla vėl veikė, tik mažesne apimtimi.
Mūsų su Toliku į stovyklą nebepriėmė.  Ir dar Staro nepriėmė.

Taip baigėsi mūsų sportinė karjera ir mes grįžome prie minties, kad muzikos srityje su bezdėjimu galima pasiekti kur kas daugiau.

Tuo metu mokykloje buvome subūrę ansambliuką, brazdinome gitaromis, mušėme būgnus, maigėme klavišus.

Kai tik Staras grįžo iš ligoninės, mes iš karto jį pakvietėme groti į mūsų ansamblį.
Paaiškėjo, kad jis nemoka groti jokiu instrumentu, tai mes jį vis tiek priėmėm ir davėme barškutį. Ritmą jis jautė puikiai, bet labiausiai mums jo reikėjo dėl unikalių bezdėjimo sugebėjimų.

Mes ėmėme karštligiškai ieškoti patikimo garso TONO išgavimo būdo bezdant.
Ir mes jį radome!
Kibire!
Visi muzikantai žino, kad kiekvienas būgnas turi savo skambėjimo toną, arba konkrečią natą. O kas gi yra būgnas? Tai yra skambantis kibiras!
Mes siekėme bezdesiais išgauti bent dvi oktavas. Taigi, mums reikėjo rasti mažiausiai 24 skirtingai skambančius kibirus.

O sunkiausia užduotis buvo sugalvoti, kaip sustiprinti jų garsą.
Tada netikėtai viską sutvarkė Staras. Pasirodo jis yra nagingas elektrotechnikas! Iš elektrinės gitaros jis atsargiai išėmė adapterius (tokie garso nuėmėjai)  ir sukonstravo įrenginį, ant kurio padėjus kibirą ir jį užgavus (= į jį pabezdėjus), garsas persiduoda į stiprintuvą.
Sukūrus bezdesio garso sustiprinimo technologiją, beliko techninės detalės: pagaminti 8 garso nuėmimo įrenginius ir surasti bei apmokyti mažiausiai 16 muzikantų, arba kitaip tariant, talentingų bezdalių.

Dėl muzikantų tai didžiausias viltis dėjome į Starą - jis atstojo 4-5 eilinius. Mes su Toliku irgi buvome nemaža jėga. Atrinkome dar apie 10 potencialių, apmokėme juos ir pradėjome repeticijas.

Viską laikėme paslaptyje.
Mūsų planas buvo toks: visiems netikėtai kūrinį atlikti Naujametiniame mokyklos vakarėlyje.
Atlikimui kažkodėl pasirinkome valstybinį himną. Tuo metu gyvenome Tarybų sąjungoje. Tolikas sakė, kad geriausiai tiktų iškilminga muzika, tokia kaip TSRS himnas. Tai nieko daugiau ir neieškojome.

Juolab, kad Didysis mūsų šito performenso Tikslas buvo išgarsėti visame Pasaulyje. Bet tai žinojome tiktai mes su Toliku. Daugiau niekam nesakėme. Tik Starui pasakėme.

Tolikas Amerikoje turėjo dėdę, kuris aukštame lygyje dirbo šviesų dailininku ir garsųjį Bitlų bei Rollingų prodiuserį Sidą Bernsteiną vadino tiesiog Sidu. Tas dėdė ir pasiūlė mums surengti kokį nors pritrenkiantį pasirodymą, jį nufilmuoti ir atsiųsti jam į Ameriką. O jis per Sidą įkištų tą įrašą į televiziją, kaip tarybinių jaunuolių užklasinės veiklos pavyzdį.

Mes tada jam ir pristatėme savo idėją, išbezdėti TSRS himną.
Išgirdęs mūsų ketinimus, jis netgi pašoko nuo kėdės ir sušuko:

- Okey! Jeigu tai padarysite, jūs būsite Super Star!

Mums tai labai patiko. O Starui dar labiau patiko.

Mes visi trys šventai tikėjome savo idėja. Atlikimo dieną, pamenu, šiurpuliukai lakstė po visą kūną jau nuo pat ryto. O Staras net išdidžiai pristatė per naktį susikurtą naują savo parašą: „Star\'as“.

Pasirodymas prasidėjo neįtikėtinai sėkmingai. Jį pradėjo Staras Levitano balsu pranešdamas:
- Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos himnas!

Visi atsistojo.
Ir direktorius atsistojo. 
Mes pradėjome.
Pasirodymas atrodė labai teatrališkai: tarsi sinchroniškas šachmatų figūrų šokis su kibirais. Kažką panašaus po 20 - ties metų mačiau Oskaro Koršunovo „Meistre ir Margaritoje“.
Iki himno vidurio niekas nė nesuprato, iš kur tas garsas eina. Pamenu muzikos mokytoja dar mėgino užvesti dainavimą, bet kaip tik tada visi užuodė.
Kilo keistas sąmyšis. Mums dar nepabaigus groti, salėje vis stiprėjo nepasitenkinimo šurmulys, užgožiantis mūsų muziką ir galiausiai į sceną įgriuvo Antoška šaukdamas:
- Nutraukti pasirodymą!

Antoška - tai karinio parengimo mokytojas, buvęs TSRS saugumo majoras kuris pats visiems prisistatydavo šitaip:
- Saugumo komiteto atsargos majoras Antonovas!

Sušiktas saugumietis! Iš kur jis atsirado? Jis išjungė mūsų aparatūrą, atėmė abi filmavimo kameras, pradėjo kažką pusiau rusiškai rėkti direktoriui, kuris stovėjo kaip sumišęs vaikas ir linkčiojo galva.

Viskas baigėsi dar nesėkmingiau, nei po bezdėjimo čempionato.

Mus kokiu 12 kartų tardė saugumiečiai.
Bet nemušė.
Tardė ir mūsų tėvus.
Labiausiai klausinėjo, ar mūsų nepamokė kokie nors suaugę dėdės. Apie Toliko dėdę iš Amerikos mes nieko nesakėme. Visą kaltę prisiėmėme mes trise.

Po tyrimo mane, Toliką ir Starą išmėtė po atskiras mokyklas ir tėvams prigrasino, kad mes nebendrautumėme.
Tėvas sakė, kad su saugumiečiais geriau nejuokauti, kad mes kažkurį laiką tikrai būsime sekami, kad turėsime problemų stojant mokytis ir dar daug dalykų sakė ir sakė...

Bet per vieną apklausą aš vis tiek paklausiau, ar nebūtų galima gauti mūsų padarytų įrašų kopijos atminimui?
- Nū  tū, škietas, ir naglas, blemba! - nusistebėjo saugumietis.

Aha... Tikrai buvau naglas škietas...
Ale ir dabar ne ką geresnis.
2018-09-05 23:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-12 17:52
Mužik Super Star
Ajomajo, koks geras :DDDDDDDDDD Be jokių abejonių - like, comment ir aišku share! Ir į mėgstamiausius :D

Super Staras tai vabšie krūtas, beveik kaip ašiai :P
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-10 14:58
retas laimingas
*prieš bezdėjimą aš nenusistatęs
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-10 14:58
retas laimingas
aš gi ne apie bezdėjimą o komunistinio lavono spardymą šiom dienom
ant naisių pyzdukų geriau pavarytum
plunksną taip dailiai vedžiodamas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-09 11:55
Vygaudas
Bet žinok, Čikurakai, tekstas parašytas dabar.
Negirdėjau, ką ten Valinskas savo karjeros priešaušryje bezdėjo, bet tai įtakos man nepadarė.
Nemanyčiau, kad tema labai jau būtų pakedenta literatūroje, bent jau aš nieko panašaus neskaičiau.
Pagaliau, jeigu ir būtų apie bezdėjimą prirašyta tiek, kiek apie MEILĘ, vistiek aš turiu norą ir teisę pateikti savo versiją.

Kalbant apie teksto prasmes ir idėjas, tai man, kai rašiau, atrodė, kad jų čia netgi per daug: nuo neteisingo auklėjimo iki rezistencijos ir paaugliškų protestų prieš visuomenę.
Jeigu tai nepersiskaito, vadinasi kaltas autorius.
Galbūt dar kažkiek kartŲ skirtumas trugdo suprasti vienas kitą.

Bet kuriuo atveju, esu dėkingas visiems komentavusiems ir vertinusiems. Mano galva, tekstas yra kontraversiškas, todėl logiška, kad ir nuomonės bei vertinimai yra taip pat kontrastingi - atidariau įvertinimus 24 valandoms.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-07 12:02
retas laimingas
*būtų :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-07 12:01
retas laimingas
rašyta tikriausiai tada kai kylanti scenos žvaigždė
Valinskas drįsdavo apie panašius dalykus jau pašposyt
kitaip kokia prasmė būtų šiandien tai
daryti
neskaitant to kad rašinėjimas nuo alzheimerio
kaip pats autorius kažkur sakė
esanti gera prevencinė priemonė

aha
juokinga čia ir raštingai parašyta kol prasmių neieškai
bet moralo nėr (tokiam rašymo stiliui - privalovfka)
paprasčiausiu būdu tai įtasyčiau ant galo
suluošindamas taip (saugumiečių rankomis) perdžiamąją
tam Starui
kad nevalingai ans kokią nors ten užrogramuotą
melodiją visur kur eidamas bepirsčiotų nu
žiauru
bet teisinga
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-07 08:54
ONYX
Aš bizdu
Tu bizdi
Jis Ji bezda
Mes bezdam...

amžinos vertibės nu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-06 21:27
Mephisto
Nu gerai, smagiai parašėte. Savaime suprantama, tai nėra Kakalio lygmenyje, bet, manau, tekstas veikiau pažaidimui ir gerai nuotaikai, nei dideliam įspūdžiui. Net kelis kart išpūčiau kiek oro iš nosies, ir už tai, hmm, esu dėkingas (: O humoro jausmo konstipacija, šiuo metu, manyčiau, gan dažna liga. Sėkmės jums.
Įvertinkite komentarą:
Geras (4) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-06 21:05
Loke1
manau, tikrai juokinga;
atrodo, kaip pagal algoritmą parašyta
(na, čia- tokia juoko formulė)
tik suprast ne kiekvienam, kas nors biškiuką viena ausim apie saugumą ir sssr'es raukia
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-06 17:02
Egla
Meteorizmu pakvip...tfu pasmirdo :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-06 14:37
Pelas
Man  patiko, prajuokino (vienus vieni dalykai prajuokina, kitus - kiti). Ir ko daugiau norėt, juk toks ir tikslas teksto. Juolab  idėjų netrūksta, net ir fantastikos yra - gitaros adapterius panaudot garsui iš kibiro "surinkt" :))  5
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-06 12:38
Vygaudas
Miela ČakoPelėda,
Nuoširdžiai dėkoju už palaikymą.
O dėl jūsų jumoro jausmo esu įsitikinęs priešingai - jis yra normalus.
O štai Fake_writerio, jumoro jausmas, mano nuomone, yra užspaustas, kaip tas bezdesys bažnyčioje.
Tai čia tik mano tokia nuomonė, bet jeigu pagalvotumėm giliau: ar kas nors galėtų apibrėžti, kas yra normalus jumoro jausmas?

Manau, kad viskas priklauso tik nuo požiūrio.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-06 09:53
ČakoPelėda
siaubingai banalu, neskoninga ir tikrai smirdėjo. Nu bet skaitydama arba cypiau, arba verkiau iš juoko, todėl 5.
Bet nesureikšminkite, mano humoro jausmas niekam tikęs, normaliems žmonėnms, kaip matau, čia nėra nieko juokingo ;-)))
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-06 09:29
Fake_writer
Genijus palaidais viduriais. Puiku.
 
1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (3)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-06 07:47
Ana_Brada
Mintį pagavau, net labai pasmirdo, tą himną - tik tokiu būdu ir ,,muzikuoti''. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-05 23:36
Luiza Šarlotė
Nelabai susigaudau ką jums duoda tas bezdėjimo aprašymas. Man, kaip skaitytojai, neįdomu buvo. Toks pigus užstalės juokelis. Už pastangas 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (5)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą