Kaukti kiekvieną dieną noriu aš vilku,
Kraujuoja siela man be paliovos.
Atsiliepk mano meile, prašau, kur tu?
Suteik mano sielai nors lašelį atgaivos.
Nebenoriu, o gal ir nebemoku aš gyventi viena,
Noriu savo laime ir liūdesiu aš dalintis.
Kodėl savo laimės aš nemokėjau sulaikyti tada?
O dabar man telieka kiekvieną dieną tik kažko viltis.
Jėzau, Alache, Jachve išgirski tu mane,
Atsiųski mano sielai trupinėlį džiaugsmo
Kiekvieną dieną aš tik griaužiu ir kankinu save,
Nes mano siela pripildyta vien tik skausmo...
2018-08-29 11:55
Toks prašymas vargu ar bus patenkintas...Sėkmės kuriant, tobulėjant. Pakopa po pakopos, tsakant.
2018-08-28 22:26
Moterys moka ir įtikinamiau paprašyti. Šis prašymas neįtikino. Kiekviena jausmų banga su kažkuo asocijuojasi. Iš to, ką perskaičiau, kokio nors jaudinančio vaizdinio iš viso susikurti mintyse negalėjau.
2018-08-28 12:02
Emociją pajusti galima. Eilėdara kiek priminė gerb. poetą nr 1. Laikykitės.
2018-08-28 04:20
kaukti į laukų geltonumą ar veidu į samanas pasirink
2018-08-28 00:43
primityvokas kūrinėlis. pliusas už tai kad desperacija, noras skausmą išreikšti juntami. o sugebėjimas tai padaryti kaip tai subtiliau, rafinuočiau su pastangomis ir laiku gali ateiti. 1+