Kai sirpsta vynuogės rugpjūčio naktyje
Toli nuo Suvalkijos lygumų
Atsainiai barstomos delčios švininiu cukrumi
Kas valandą palaistomos varpų gausmu
Neramūs vyno demonų mažyliai
Iš kvantinio pasaulio gilumų
Jau šnabžda kekėse visatos paslaptis
Pro skaidrų vynuoginių ikrų apvalką
Nustėrę stebi miegantį pasaulį
Kurį jau greit turės sujaukt ir sudaužyt
Ir vėl sukurt iš ašarų ir vyno.