vienatvės solo

kai šalia tuštuma
many lyg krištolas skamba
vienatvės solo

vienatvė koketė
pažadais svaigina
atsiduoda akimirkos aistrom
iliuzijas iki užsimiršimo užgerdama
Dionizo svaigiom
dovanom

ji žiauri išdykėlė
dusina slogulio pagalvėm
daužo į šipulius blunkančią mozaiką
iš laukimo trupinių
bandau surinkti juos
klūpom

įžūliai kikena vienatvė
dvelkianti aitriais apmaudo kvepalais

karaliaudama šaltame mano glėby
kvėpavimo šerkšnu
paverčia jausmus
trapiais ledo žaislais

--- paliesk
virs lašais
sudrėkins ilgesio žemę