Juzės ir Kuzės grybavimas

Gražiame name, miško pakraštyje gyveno, spėkit kas? Ogi Kuzė. Darbštus, geras jaunuolis. Kiemas švariai pašluotas, takučiai nubarstyti smėliuku, gėlynai pilni žiedų, aviliai-bitučių dūzgesio, o kambariai tvarkingi ir kvepiantys.
O kitam kaimo gale, senoje šuns būdoje, dilgėlėmis apaugusiame kieme gyveno.. kas? Taip, šuo .
O dar tolėliau, už kaimo, vienkiemyje, pakiužusioje bakužėlėje gyveno ..? Kas? Ogi Juzė. Žolė nešienauta, medžiai negenėti, net takelių pramintų nematyti. Kambarys, ir tas vienas, neplautas, matyt, daugelį metų. Visur purvas, voratinkliai. O apie kvapą iš vis nepasakosiu.
Vieną ankstų rytą Kuzė smagus iškeliavo į mišką grybauti. Parankėje pintinėlė, pintinėje lenktinis peiliukas, pats Kuzė apsirėdęs ilgarankoviais marškiniais, kelnėmis sukištomis į kojines, apsiavęs auliniais, kepurė ant galvos.
Kur buvęs, kur nebuvęs, priešais-Juzė.
-Kur keliauji, Kuzzzzzzeeezeze?
-Į mišką, brolau. - draugiškai atsiliepė Kuzė kaimynui.
-O galiu ir aš? -pasisiūlė Juzė.
-Žinoma!
Juzė nulėkė į savo bakužėlę ruoštis. Apsirėdė, kaip pridera, jam rodės. Užsimovė šortus, jei miške karšta būtų! Užsivilko kailinius, jei kartais visgi šalta bus. Įsispyrė kaliošus, o  kojinių iš viso nerado.
Grybavimui pasiėmė parūdijusį kibirą su pora skylių dugne, šakes ir pagalį .
Nuskubėjo pas laukiantį Kuzę. Nukeliavo abu į mišką. Juzė dairosi eidamas, mišku grožisi, gaivų orą į save geria.. ir užmato vis- tai baravykas, tai ūmėdės, tai kazlėkai.. Dailiai nupjauna su peiliuku, krauna į pintinelę. Ji greit jau puspilnė.
O Juzei ne po mišką dairytis rūpi, grožėtis.. Jis grybauti atėjęs! Ir knisasi su šakėmis po samanas, baksnoja su pagaliu kelmus. Kuzė pamatęs Juzės išsidirbinėjimus, pyktelėjo ir sudraudė:
-Ką čia darai, ko knisi miško paklotėje, 10 metu grybai nedygs čia!
-Kuzeeeeezeze, neaiškink man, aš nuo mažumės grybauju ir viską moku, viską žinau, aš voveruškų ieškau.
Pyktelejęs Kuzė nuėjo šalin, o Juzė toliau aria su savo šakėmis. Jo kibiras ėmė irgi pilnėt.. Švyniuokšliai, karčiuokšliai, šungrybiai, musmirės. Viskas į kibirą.
Juzė pavaikščiojo po miškelį, pintinėlė ir pilna. Susirado Juzę, vadina keliauti namo. Žvilgteli į bičiulio kibirą. Susiraukė.
-Tai kam tau tos musmirės ir švyniuošliai? Nusinuodysi! Pažiūrėk, kokie turi būti grybai. Baravykai, ūmėdės, kazlėkai, vat ir voveraitės, kurių taip ieškojai..
-Kuzeeeeezeze! Tik jau neaiškink man. Aš geriau grybus žinau. Puikiausi grybai. Jei dar aiškinsi, galiu ir iš šakėm bestelt!!
Pakraipė galvą Kuzė. Ką padarysi su kvailiu.
Grįžo namo, kas kur į savo trobesį.
Juzė tuoj užsikaitė didįjį puodą, kuriame jo močiutė ir mama rūbus virindavo. Tikrai talpų. Tuoj supylė savo „grybus“. Netaisė, neplovė.  Vandeny verdant nusiplaus, pamanė, o jei dar kokia kirmėlė, gerai, baltymai, mėsytė.
Pasūdė sumetęs kilogramą druskos. Pamaišė viralą. Mažoka tirštumo. Tai išsišlavė savo gryčią, sušlavė sąšlavas, ir į puodą.. Mažoka. Buvo kibire šalia pečiais pelenų išsemtų. Irgi puodan. Pamaišė. Lai verda.
Netikėtai pas kaimyną ponia Antanina užsuko. Giria viengungį, kad valgyti verda.
-Ką čia gardaus ir verdi?
-Grybus verdu.  Buvau grybauti ir verdu.  Jau ir gatava. Gal norėsi paragauti?
Na iš mandagumo nėra kaip atsisakyti.
Antanina ant suoliuko pritupė, gavo į rankas bliūdą prausiamą  ir tuoj buvo jai pripilti du puodukai viralo. Kvapas nežavėjo, bet Antanina paragavo.
-Tfi, šlykstyne! -sucypė ji.
Juzė papyko:
-Tai marš iš kiemo! Nieko nesupranti, geriausia grybienė!
Antaninai išbegus, pats čiupo ragauti.
-Tfi, neskanybė! - ir pats nusipurtė.
Juzė labai stebėjosi, kas galėjo nenusisekti verdant. Grybų juk puikių prisirinko. Matyt, persūdė arba pelenai gal pastoveję per daug..
Bet alkis ima. Sugalvojo nueiti iki Kuzės. Kaip anam sekėsi grybus pasitaisyti. O maž dar pavaišintų kaimynas geraširdis savo grybais.
Nuėjo. Ten Kuzė jau baiginėja valgyti. Grybai gražiausiai nutaisyti, supjaustyti, apvirti ir apkepinti. Šalia bulvių išvirtų patiekta. Kvepia gardžiai, net nosis riečiasi.
-Kuzeeeeezeze, duok truputį.. -prašinėja Juzė.
-Tai, kad baigiu, bet imk tą truputį- nepagailėjo.
Juzė čiupo godžiai ryti. O skanu, o gardu. Norisi dar.
Bet ir pykta daros. Pasityčiojimas- rinko grybus abu, Juzė puikių prisirinko, visas samanas iskuitęs, o še tau. Kuzės grybai skanūs, o jo, Juzės,  šlykstūs!
-Tai gerai, kad savo šungrybių nevalgei, būtum nusinuodijęs- ramiai šneka Kuzė.
-Kuzeeeeezeze! Neaiškink man! Dar tyčiosies! Verčiau dar duok užkąst!
-Nebėra, Juziuk, eik į mišką ir pasigrybausi! Galiu patarti kokius grybus rinkt ir kaip juos susitaisyt gardžiai.
Juzė patarimų klausytis nenorėjo. Tik pyktai spyrė į sieną, iššoko per duris ir nulėkė link namu. O iš to pyktumo ir greitumo dar parkrito ir baloje išsivoliojo. Taip baigės Juzės ir Kuzės grybavimas.