Nukrito pienės pūkas
Ant seno arklio laukuose,
Pamilo senas mūlas
Baltasias rankeles.
Ilgai žodelio neprataręs
Jis būkštavo ilgai
- Pirmoji meile! - sako
Jam briedis ir šernai.
O pienes pūkas šildos
Ant seno arklio nugaros,
- Pirmyn, žirgeli, kelkis,
padėk grįžt atgalios.
Jie ėjo ir tylėjo
Nematoma naktim,
Net žodzių nereikėjo,
Paniro sūkūrin,
Beržų ir pienių akvarelėj
Paklydo jie aklai,
Bučiavo pienė arklį
Mylėjo jį karštai.