Mačiau Tave

Mačiau Tave tąnakt prie laisvės lopšio,
Pajuodusią, sustingusią speige,
Liepsnų liežuviai Tavo veidą laižė
Jame – viltis, įkūnyta siaube.

Mačiau Tave tąnakt tarp barikadų
Mirties glėby dainuojančioj minioj
Ir murkdoma ginklu į kraujo klaną,
Ir kylančią iš aukuro maldoj.

Mačiau Tave nors gniuždomą, bet tvirtą
Laisvės srovėj iškilusioj bangoj,
Skausme prie sesės, brolių smėlio kapo,
Supilto amžiams po pušim lieknom.

Mačiau Tave kankinamą be saiko,
Bet nepalūžusią sunkioj šventoj kovoj
Tavų vaikų, kurie apgynė teisę
Gyvent laisvoj Tėvynėj – Lietuvoj.


I. P.

1991