savo meilę nepamenu kaip įsimylėjau bet mačiau vasariškai spenelį vieną be liemenėlės iš viršaus po marškinėliais ir apkabinau sėdint tame pačiame suole ir kiti pastebėjo o ji ne ir telydėjau paskutinę dieną prieš atostogas vasaros ir laimėjom šokį taip ir ne žaidime žiburėlyje ir šokom ir rankas laikiau jos šonuose ir ji pati apkabino save manosiomis ir ėjom į konkursą kaip klasės pora o kuriame išrenka nebūtinai būtent mus o tarkim mane ir ką nors kita o gal įmanoma kad mudu o gal ne ir kiek nespėjom laiku ir nebuvom jame bet kartu ėjom į jį ir sakėm kad norim o po daug metų per šventinę dieną ėjau su kitais žmonėmis tarsi marše ir ji lydėjo žvilgsniu išėjus iš pastato kuriame dirbo bet manęs nematė arba nepažino gal ir tai buvo paskutinis kartas bet tebeeina laikas